Paieškos kriterijai:

 
   
  • Žurnalisto Kazimiero Sakovičiaus dienoraštis apie masines žudynes Paneriuose 1941-1944 m.

    Žurnalisto Kazimiero Sakovičiaus dienoraštis apie masines žudynes Paneriuose 1941-1944 m., 1941-07-11 – 1943-11-06

    Kazimieras Sakovičius

    Paneriuose, šalia aptverto spygliuota viela miško, kur buvo žudomi žmonės, gyveno lenkų žurnalistas Kazimieras Sakovičius (Kazimierz Sakowicz). Sukrėstas to, ką matė, K. Sakovičius nuo 1941 m. liepos ėmė aprašinėti matytus įvykius ir faktus ant atskirų įvairaus formato popieriaus lapų. Pasak Sakovičiaus brolio Jono „namas, kuriame tada gyveno mano brolis buvo prie pat spygliuotų vartų, pro kuriuos vedė žmones šaudyti. Užlipęs į palėpę brolis pro langelį stebėdavo, kas vyko žudynių vietoje. Jis rašė dienoraštį, kurio lapus dėjo į butelius ir užkasdavo žemėje“. Tie buteliai pragulėjo žemėje daug metų ir dalimis 1948 m. bei 1956 m. buvo surasti. Išlikę dienoraščiai rašyti nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. lapkričio. K. Sakovičiaus dienoraštyje fiksuotos žudynių datos ir nurodytas aukų skaičius yra papildomas šaltinis tikslinant žudynių faktus.
    K. Sakovičius 1944 m. buvo atsitiktinai nušautas miške.

  • Žurnalisto Mejero Pupso portretas

    Žurnalisto Mejero Pupso portretas, 1920–1930 m.

    Chaimas Kaplanskis

    Žurnalisto Mejero Pupso portretas. 

  • Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius

    Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, 2010 m.

    Paulius Račiūnas

    Nacių Vokietijai okupavus Lietuvą, iš laikraščių puslapių sklido nuožmi antisemitinė agitacija, okupacinis režimas skelbė antižydiškus potvarkius ir, kas baisiausia, vyko masiniai ir sistemingi
    žydų šaudymai, kuriuose dalyvavo ir nemažai vietos talkininkų. Tačiau ir tais žiauriaisiais laikais, kuomet buvo pamintos visos žmogiškos vertybės, kai aplink tvyrojo neapykanta ir priešiškumas, atsirado žmonių, kurie neliko abejingi – ištiesė pagalbos ranką nekaltai persekiojamiems ir žudomiems žmonėms.
    Teisuolių žygdarbį galima įvertinti tik prisiminus nežmoniškus tų laikų įstatymus: ne tik už žydų slėpimą, bet ir menkiausią pagalbą grėsė mirties bausmė.
    1963 m. Jad Vašem pradėjo visame pasaulyje paplitusį projektą – suteikti Pasaulio Tautų Teisuolio vardusnežydams, kurie rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus per Holokaustą. Teisuolių vardai įamžinami Atminimo kalvoje Jeruzalėje. Žmogui, pripažintam Pasaulio Tautų Teisuoliu, įteikiamas Garbės raštas ir medalis. Jei Teisuolio nebėra tarp gyvųjų, šis apdovanojimas įteikiamas jo artimiausiems giminaičiams. Iki 2013 m. liepos 23 d. 861 Lietuvos piliečiai yra pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.
    Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Prezidentas, minint Lietuvos žydų Genocido aukų atminimo dieną, apdovanoja žydų gelbėtojus Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais.
    Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus siūlymu Lietuvos Respublikos Prezidentas kiekvienais metais, rugsėjo 23-ąją, minint Lietuvos žydų Genocido aukų atminimo dieną, apdovanoja žydų gelbėtojus Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais. 1992–2012 m. laikotarpiu šis Lietuvos valstybės apdovanojimas įteiktas 1199 žydų gelbėtojams.

  • Žuvintų ežero pakrantė

    Žuvintų ežero pakrantė, 1927-08-31

    Žuvintų ežero pakrantė.

  • Žuvusiųjų atminčiai

    Žuvusiųjų atminčiai

    Samuelis Bakas

    Peizažas, daugiaplanė erdvinė kompozicija. Pirmame plane jūros bangos, antrame plane laivas-miestas su stilizuotais kaminais - žvakėmis. Dangaus fone debesys.Piešinys stilizuotas, formos supaprastintos. Koloritas gelsvai rudų tonų. 

  • Žvaigždės tyrinėjimas

    Žvaigždės tyrinėjimas, 1975 m.

    Samuelis Bakas

    Kompozicija su žvaigždėmis.

  • Žvejų tinklai. ~XX a. 5-6 deš.

    Žvejų tinklai. ~XX a. 5-6 deš., ~XX a. 5 deš. – ~XX a. 6 deš.

    Iš D. Todeso nuotr. rinkinio (69 vnt.) VZM 8856

    Gamtoje džiūsta žvejų tinklai. Antrame plane: medžiai, krūmai, jūra (?). Reverse: fotopopieriaus užrašai „Agfa-Brovira“, užrašas žydru rašalu: „38. Tinklų džiovinimas.“, apvestas skaičius mėlynu pieštuku „19“. Nida (?), Preila (?). XX a. 5-6 deš.

  • Žydai, grįžtantys į Lietuvą po Pirmojo pasaulinio karo, Rėzeknės stotyje

    Žydai, grįžtantys į Lietuvą po Pirmojo pasaulinio karo, Rėzeknės stotyje, 1921 m.

    Pirmojo pasaulinio karo metu iš Lietuvos į Rusiją ištremtų žydų sugrįžimas. Fotografuota 1921 m. Latvijoje, Rezeknės  stotyje. 

  • Žydė korporantė

    Žydė korporantė, 1938 m.

    Černė Percikovičiūtė

    Jaunos moters portretas iki liemens. Ant merginos galvos kepuraitė su snapeliu. Kepuraitė puošta trispalve juostele.

  • Žydėjimas

    Žydėjimas, 1997 m.

    Izabelė Bindler-Danilova

    Peizažas su medžiais.

  • Žydiško antkapio dalis, iš kurio buvo pagamintas galąstuvas

    Žydiško antkapio dalis, iš kurio buvo pagamintas galąstuvas, XX a. II p.

    Sovietmečiu senosios žydų kapinės tapo niekam nereikalingos. Paminkliniai akmenys pradėti naudoti ūkyje ar kaip statybinė medžiaga. Žydiško antkapio dalis, iš kurio buvo pagamintas gąlastuvas. Rasta Anykščių rajone, vienos sodybos tvartelyje. Žmonės pasakoja, kad iki 1972 m. kai į sodybą atsikėlė naujas šeimininkas, joje gyveno žmogus, prisidėjęs prie žydų žudynių.

  • Žydų Aukštųjų kursų 1924 m. laida.

    Žydų Aukštųjų kursų 1924 m. laida., 1924-06-15

    Žydų Aukštųjų kursų 1924 m. laida.
  • Rodomi įrašai nuo 2197 iki 2208
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 188