Paieškos kriterijai:

  • Sritis: architektūra
 
Objektai surūšiuoti pagal
   
  • Vištyčio malūnas ant Ilgojo kalno

    Vištyčio malūnas ant Ilgojo kalno

    Vidas Dulkė

    Kadras iš nespalvotos perforuotos 35 mm negatyvų Svema fotojuostos fragmento

    Vištyčio vėjo malūnas Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Vištyčio miestelyje., Taikos g. 62A, ant Ilgojo kalno; vaizdas iš vakarų pusės. Aštuoniakampio liemens statinys su stogu, dengtas medinių lentelių danga. Pastatytas 1925 m. Jono Kanapkio (1890-1970). Fotografuota apie 1992 metus Vido Dulkės.

    Josifo Levinsono archyvas

     

  • Vištyčio malūnas ant Ilgojo kalno

    Vištyčio malūnas ant Ilgojo kalno

    Vidas Dulkė

    Kadras iš nespalvotos perforuotos 35 mm negatyvų Svema fotojuostos fragmento.

    Vištyčio vėjo malūnas Vilkaviškio r. sav., Vištyčio sen., Vištyčio miestelyje., Taikos g. 62A, ant Ilgojo kalno; vaizdas iš vakarų pusės. Aštuoniakampio liemens statinys su stogu, dengtas medinių lentelių danga. Pastatytas 1925 m. Jono Kanapkio (1890-1970). Šalia malūno Vištyčio žydų ir kitų vietos gyventojų žudynių ir užkasimo vieta. Fotografuota apie 1992 metus Vido Dulkės.

    Josifo Levinsono archyvas

     

  • Pilviškių žydų senosios kapinės

    Pilviškių žydų senosios kapinės

    Vidas Dulkė

    Kadras iš nespalvotos perforuotos 35 mm negatyvų Svema fotojuostos fragmento.

    Pilviškių žydų senųjų kapinių dalies vieta Vilkaviškio rajono sav., Pilviškių sen., Pilviškių miestelyje, Stoties gatvėje. Vietą juosia dekoratyvi metalinė tvorelė. 8-me dešimtmetyje buvusių kapinių teritorijoje buvo pradėti statyti kultūros namai. Fotografuota apie 1992 metus Vido Dulkės.

    Josifo Levinsono archyvas

     

  • Kauno IX-ojo forto generalinis planas (1:1000)

    Kauno IX-ojo forto generalinis planas (1:1000)

    Kauno IX-ojo forto generalinis planas (1:1000);

    perdavė architektas Jonas Navakas  

  • Žydų kapinės Vilniuje.

    Žydų kapinės Vilniuje., 1946 m.

    Davidas Labkovskis

    Peizažas. Senosios žydų kapinės Šnipiškėse. Antkapiai, Elijahu Ben Solomono Zalmano mauzoliejaus fragmentas.

  • Strašuno biblioteka ir Šulhoifas su Vilniaus Didžiąja sinagoga iš Ramailės skersgatvio

    Strašuno biblioteka ir Šulhoifas su Vilniaus Didžiąja sinagoga iš Ramailės skersgatvio, 1949 m.

    Davidas Labkovskis

    Buvusio Vilniaus žydų  kvartalo vaizdas. Pirmame plane - Ramailės skersgatvis, antrame - Žydų gatvė,  Strašuno bibliotekos pastatas, Šulhoifas (Sinagogų kiemas) su pravirais vartais ir Gaono sinagogos pastato fragmentas kairėje. Kieme dešinėje - Vilniaus Didžiosioji sinagoga su virš Strašuno bibliotekos iškylančiu mėlynu, kolonada puoštu frontonu, gilumoje - Senosios  sinagogos pastato fragmentas. 

    Paveikslas datuotas 1949 m. ir tai nurodo, kad dailininkas Davidas Labkovskis tapė ne iš natūros, nes tuo metu Šulhoifas jau buvo sunaikintas: 1945 m. buvo nugriauta Senoji sinagoga, 1946 m. – Strašuno biblioteka. 1949 m. sugriautame Šulhoife stovėjo tik nykstantis Didžiosios sinagogos pastatas, kurį, nepaisant pokarinio žydų muziejaus darbuotojų prašymų, galutinai nugriauti buvo nutarta 1953 m., patvirtinus Vilniaus rekonstrukcijos generalinį planą, pagal kurį Didžioji sinagoga buvo nugriauta  1955 – 1957 m.

  • Vilniaus Didžiosios sinagogos interjero nuotraukos prieš Antrąjį pasaulinį karą skaitmeninis atvaizdas

    Vilniaus Didžiosios sinagogos interjero nuotraukos prieš Antrąjį pasaulinį karą skaitmeninis atvaizdas, XX a. I p.

    Nežinomas autorius

    Vilniaus Didžioji Sinagoga – svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras nuo XVI a. pabaigos iki XX a. penktojo dešimtmečio, kai sovietų valdžios nurodymu ji buvo nugriauta.

    Nuo 1573 m. žydų bendruomenė Vilniuje galėjo turėti savo maldos namus. Tai buvo didelis įvykis Vilniaus žydų gyvenime. Pagal vyravusią tradiciją maldos namai buvo vienas svarbiausių ir reikšmingiausių dvasinių, kultūrinių ir mokslo židinių. Nėra žinių kaip atrodė pirmoji Vilniaus sinagoga. Vladislovas IV Vaza savo 1633 m. privilegija leido pastatyti mūrinę sinagogą, tačiau laikantis visų apribojimų, kurie galiojo Abiejų Tautų respublikoje, Vilniaus Didžioji sinagoga buvo 25 m ilgio, 22,3 m – pločio ir 12,1 m aukščio. Taigi beveik kvadrato formos. Dar 2 metrus buvo įleista į žemę. Šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų respublikoje pastatytas sinagogas. Kai kurie autoriai teigia, kad į ją tilpdavo keli tūkstančiai žmonių. Mūrinė sinagoga buvo renesanso architektūros stiliaus.

    Aplink Didžiąją sinagogą pamažu buvo formuojamas mažų sinagogų ir maldos namų (iš viso apie 11-13 pastatų) masyvas, į kurį įsiliejo garsioji Matijaus (Matitjahu) Strašuno biblioteka. Šventovių apsuptas kiemas su ritualine pirtimi (mikva) ir visuomeniniu šuliniu buvo vadinamasis „šulhoif“.Šiam kompleksui priklausė ir Gaono maldos namai.

    Iki XVIII a. pabaigos Vilniaus Didžiąją sinagogą siaubė 1655-1661 metais Vilnių okupavę rusai ir 1748 bei 1749 metų gaisrai. Tačiau, nepaisant stichinių nelaimių ir kitų nepalankių veiksnių, šioje šventovėje išliko dauguma meno kūrinių ir brangenybių, kurias buvo paukoję turtingesni bendruomenės nariai. Pirmojo pasaulinio karo metu nemaža dalis daiktų iš sinagogos buvo išvežta į Rusiją.
    Pagal inžinieriaus Leonido Vinerio parengtą 1893 m. projektą įvyko dalinis Vilniaus sinagogos perstatymas arba, kitaip sakant, pritaikymas naujoms sąlygoms. Šiaurės vakarų pusėje, moterų galerijoje buvo iškirstos angos, padarytas naujas įėjimas, padidintos kai kurios patalpos. Taip sutvarkyta sinagoga išstovėjo iki Antrojo pasaulinio karo. Karo metu buvo gana smarkiai apgriauta: išliko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. Tokios būsenos šventovę buvo įmanoma nesunkiai atstatyti. Tačiau sovietinė valdžia pagal naująjį generalinį 1953 m.Vilniaus planą, Didžiąją Vilniaus sinagogą 1955 –1957 m. visiškai sunaikino.

  • Marijampolės sinagoga

    Marijampolės sinagoga, 1992 m.

    Nespalvota, dokumentinė, horizontalaus formato, lygiais kraštais, blizgus paviršius.

    Marijampolės sinagoga Marijampolės sav., Marijampolės m., P. Butlerienės g. 5, vaizdas iš pietvakarių pusės. Marijampolės sinagoga pastatyta XIX a. antroje pusėje  centrinėje Marijampolės miesto dalyje, buvusioje Policijos gatvėje (dabar P. Butlerienės g.). Veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Sovietmečiu suniokota ir pastato išorė, ir vidus. Apie 1985 m. rekonstruota, pritaikyta Marijampolės inžinierių namams, dar po dešimtmečio sinagogos pastate pradėjo veikti Marijampolės apskrities švietimo centras. Nuotrauka daryta 1992 metais.

    Josifo Levinsono archyvas

  • Marijampolės sinagoga

    Marijampolės sinagoga, 1992 m.

    Nespalvota, dokumentinė, horizontalaus formato, lygiais kraštais, blizgus paviršius.

    Marijampolės sinagoga Marijampolės sav., Marijampolės m., P. Butlerienės g. 5, vaizdas iš pietvakarių pusės. Marijampolės sinagoga pastatyta XIX a. antroje pusėje  centrinėje Marijampolės miesto dalyje, buvusioje Policijos gatvėje (dabar P. Butlerienės g.). Veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Sovietmečiu suniokota ir pastato išorė, ir vidus. Apie 1985 m. rekonstruota, pritaikyta Marijampolės inžinierių namams, dar po dešimtmečio sinagogos pastate pradėjo veikti Marijampolės apskrities švietimo centras. Nuotrauka daryta 1992 metais.

    Josifo Levinsono archyvas

  • Marijampolės sinagoga

    Marijampolės sinagoga, 1992 m.

    Kadras iš nespalvotos perforuotos 35 mm negatyvų Svema fotojuostos fragmento

    Marijampolės sinagoga Marijampolės sav., Marijampolės m., P. Butlerienės g. 5, vaizdas iš pietvakarių pusės. Marijampolės sinagoga pastatyta XIX a. antroje pusėje (kitų šaltinių duomenimis - XX a. pr.) centrinėje Marijampolės miesto dalyje, buvusioje Policijos gatvėje (dabar P. Butlerienės g.). Veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Sovietmečiu suniokota ir pastato išorė, ir vidus. Apie 1985 m. rekonstruota, pritaikyta Marijampolės inžinierių namams, dar po dešimtmečio sinagogos pastate pradėjo veikti Marijampolės apskrities švietimo centras. Fotografuota 1992 metais.

    Josifo Levinsono archyvas

     

  • Marijampolės sinagoga

    Marijampolės sinagoga, 1992 m.

    Kadras iš nespalvotos perforuotos 35 mm negatyvų Svema fotojuostos fragmento

    Marijampolės sinagoga Marijampolės sav., Marijampolės m., P. Butlerienės g. 5, vaizdas iš pietryčių pusės. Marijampolės sinagoga pastatyta XIX a. antroje pusėje (kitų šaltinių duomenimis - XX a. pr., http://www.marsc.lt/sinagoga) centrinėje Marijampolės miesto dalyje, buvusioje Policijos gatvėje (dabar P. Butlerienės g.). Veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Sovietmečiu suniokota ir pastato išorė, ir vidus. Apie 1985 m. rekonstruota, pritaikyta Marijampolės inžinierių namams, dar po dešimtmečio sinagogos pastate pradėjo veikti Marijampolės apskrities švietimo centras. Fotografuota 1992 metais.

    Josifo Levinsono archyvas

     

  • Talinas

    Talinas, 1977 m.

    Michailas Percovas

    Pirmame plane ūkinio pastato fasado fragmentas. Dešinėje fasado dalyje atviros medinės durys, centre- bokštelis, kairėje - durys ir langeliai.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3